Kodėl kalbama apie 72 valandas ir ką per jas turi turėti šeima

Lietuvoje apie pasirengimą nelaimėms kalbama vienu skaičiumi: 72 valandos. Jį kartoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Vidaus reikalų ministerija ir Krašto apsaugos ministerija, o visa valstybinė pasirengimo platforma pavadinta LT72. Šiame straipsnyje paaiškiname, iš kur tas skaičius kilo, kuo skiriasi atsargos namuose nuo išvykimo krepšio ir kaip šeimai susidėlioti aiškų, nesudėtingą planą.

Iš kur kilo 72 valandų skaičius

Trys paros yra laikas, per kurį, įvykus didelio masto nelaimei, valstybės tarnybos spėja pasiekti visus gyventojus. Pirmosiomis valandomis gelbėtojai, medikai ir savivaldybės dirba ten, kur grėsmė gyvybei didžiausia. Likusi dalis gyventojų tuo metu turi išsiversti patys: be elektros, be vandentiekio, galbūt be ryšio ir be galimybės apsipirkti.

LT72 principas, kurį skelbia Vidaus reikalų ministerija, skamba paprastai: kiekvienas gyventojas turi būti pasirengęs bent 72 valandas savarankiškai pasirūpinti savimi ir savo šeima. Tai nereiškia, kad po trijų parų viskas baigsis. Tai reiškia, kad per tą laiką pradeda veikti organizuota valstybės pagalba: evakuacijos punktai, laikinas apgyvendinimas, maisto ir vandens tiekimas.

Karo scenarijui tas pats principas galioja dar griežčiau. Krašto apsaugos ministerijos leidinyje „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“ pabrėžiama, kad pasirengimas apima tris dalykus: rizikos vertinimą, veiksmų planavimą ir mokymąsi. Daiktai yra tik viena šios grandinės dalis, bet be jų kiti du žingsniai mažai padeda.

Atsargos namuose ir išvykimo krepšys: du skirtingi dalykai

Dažna klaida yra sumaišyti du skirtingus pasirengimo lygius.

Atsargos namuose skirtos tam atvejui, kai saugiau likti ten, kur esate. Dingo elektra, nutrūko vandens tiekimas, uždarytos parduotuvės, bet pastatas stovi ir pavojaus išeiti nėra. Tokiu atveju reikia vandens, maisto, šviesos ir šilumos šaltinių visai šeimai bent trims paroms. Šios atsargos gali būti sunkios ir didelės, nes jų niekur nešti nereikia.

Išvykimo krepšys skirtas tam atvejui, kai namus reikia palikti greitai: paskelbta evakuacija, kilo gaisras, pastatas tapo nesaugus. Civilinės saugos specialistai pataria, kad krepšys būtų sudėtas iš anksto ir stovėtų vienoje, visiems žinomoje vietoje. Jame telpa tik tai, ką žmogus pajėgia nešti ant pečių kelias valandas. Todėl krepšio turinys yra kompaktiškas, lengvas ir kruopščiai atrinktas.

Idealiu atveju šeima turi abu: atsargas namuose ir po išvykimo krepšį kiekvienam nariui. Jei reikia pradėti nuo vieno, dauguma specialistų siūlo pradėti nuo krepšio, nes būtent jo trūkumas labiausiai jaučiamas tada, kai sprendimui lieka kelios minutės.

Oficialus rekomenduojamas sąrašas grupėmis

Platformoje lt72.lt skelbiamas rekomenduojamas išvykimo krepšio turinys. Žemiau jis sugrupuotas pagal paskirtį, kad būtų lengviau patikrinti, ko dar trūksta.

Vanduo ir maistas

• Geriamasis vanduo trims paroms, skaičiuojant apie 3 l vienam žmogui parai.
• Ilgo galiojimo maistas, kurio nereikia virti: konservai, džiovinti vaisiai, riešutai, energetiniai batonėliai, sausainiai.
• Gertuvė, puodelis, šaukštas arba šaukštas ir šakutė viename įrankyje, rankinis konservų atidarytuvas.

Šiluma ir miegas

• Miegmaišis arba šilta antklodė, miego kilimėlis, pripučiama pagalvėlė.
• Avarinis šiluminis apklotas, rankų ir pėdų šildukai šaltuoju metų laiku.
• Lietpaltis arba pončas, atsarginės kojinės ir apatiniai drabužiai, kepurė, pirštinės.

Šviesa ir ryšys

• Žibintuvėlis, geriausia tvirtinamas ant galvos, ir atsarginiai elementai.
• Radijo imtuvas su elementais, kad girdėtumėte oficialius pranešimus net dingus elektrai ir internetui.
• Išorinė baterija telefonui, įkroviklis, švilpukas pagalbos signalui.

Higiena

• Drėgnos servetėlės, tualetinis popierius, rankų dezinfekcinis skystis.
• Dantų šepetėlis ir pasta, muilas, mažas rankšluostis, higienos reikmenys moterims.
• Šiukšlių maišai, kurie praverčia ir kaip apsauga nuo drėgmės.

Pirmoji pagalba

• Vaistinėlė su tvarsčiais, pleistrais, dezinfekcine priemone, žirklėmis, vienkartinėmis pirštinėmis.
• Vaistai nuo skausmo, karščiavimo ir virškinimo sutrikimų.
• Respiratorius arba kaukė, apsauginiai akiniai.

Įrankiai

• Peilis arba daugiafunkcis įrankis, lipni juosta, 10 m virvė.
• Žiebtuvėlis ir degtukai neperšlampamoje pakuotėje, žvakės.
• Darbinės pirštinės, nedidelis pjūklas, neperšlampami maišeliai dokumentams ir elektronikai.

Dokumentai ir pinigai

• Asmens dokumentų, nuosavybės ir draudimo dokumentų kopijos, geriausia ir skaitmeninės laikmenoje.
• Grynieji pinigai smulkiomis kupiūromis, nes atsiskaitymas kortele gali neveikti.
• Užrašyti artimųjų telefono numeriai ir susitikimo vieta, rašiklis, užrašų knygelė.

Ką įsidėti patiems

Dalis daiktų yra asmeniniai ir jų negali už jus parinkti niekas kitas. Juos reikia įsidėti patiems ir reguliariai atnaujinti.

• Vanduo. Buteliuose, su galiojimo data, apie 3 l žmogui parai.
• Maistas. Tas, kurį jūsų šeima tikrai valgo. Vaikams ir vyresniems žmonėms parinkite lengvai kramtomus produktus.
• Dokumentai. Pasas arba asmens tapatybės kortelė, vaikų gimimo liudijimai, dokumentų kopijos, grynieji pinigai.
• Asmeniniai vaistai. Nuolat vartojami vaistai bent savaitei, receptų kopijos, akiniai arba kontaktiniai lęšiai.
• Vaikų reikmės. Sauskelnės, mišinukas, buteliukas, mėgstamas žaislas, knygelė arba žaidimas, kuris padeda nusiraminti.
• Gyvūnų reikmės. Pavadėlis, nešyklė, maistas ir vanduo augintiniui, skiepų pasas, nuotrauka, jei augintinis pasimestų.

Kiekvienam šeimos nariui po krepšį

Vienas didelis krepšys visai šeimai yra blogesnis sprendimas nei keli mažesni. Jei šeima išsiskirtų, vienas žmogus liktų su viskuo, o kiti be nieko. Be to, 30 kg kuprinę sunku nešti toli. Todėl kiekvienas suaugęs šeimos narys turėtų turėti savo krepšį su visu pagrindiniu rinkiniu, o vaikai nešti nedidelę kuprinę su vandeniu, užkandžiu, šiltu drabužiu, žibintuvėliu ir kortele su tėvų telefono numeriais. Civilinės saugos specialistai taip pat pataria šeimoje paskirti vieną žmogų, atsakingą už krepšių priežiūrą.

Sezoniškumas: tikrinkite du kartus per metus

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai rekomenduoja išvykimo krepšio turinį peržiūrėti bent du kartus per metus, pavasarį ir rudenį. Per tą peržiūrą pakeičiamas vanduo ir maistas, kurių galiojimas baigiasi, patikrinami elementai ir įkraunama išorinė baterija. Prieš žiemą į krepšį dedami šiltesni drabužiai, šildukai, storesnės kojinės. Prieš vasarą šilti daiktai keičiami į lengvesnius, pridedama apsauga nuo saulės ir vabzdžių. Paprasčiausias būdas neužmiršti yra susieti peržiūrą su laikrodžių persukimu.

Nuo ko pradėti

Nereikia visko nusipirkti per vieną dieną. Pradėkite nuo sąrašo: perbraukite tai, ką jau turite namuose, ir pasižymėkite, ko trūksta. Tada sutarkite šeimos planą, apie kurį rašome straipsnyje „Kaip elgtis pirmas 72 valandas prasidėjus krizei ar karui“, o konkrečius vandens, maisto ir šilumos skaičius rasite straipsnyje „Vanduo, maistas, šiluma ir šviesa be elektros: skaičiai 3 paroms“.

Jei norite sutaupyti laiko, paruoštuose komplektuose „Bazinis“ ir „Pilnas“ jau sudėta kuprinė, miegmaišis, radijas, žibintuvėlis, vaistinėlė, higienos priemonės ir įrankiai, o vandenį, maistą, dokumentus ir vaistus įsidedate patys. Tiksli abiejų komplektų sudėtis pateikta parduotuvėje.