Kaip elgtis pirmas 72 valandas prasidėjus krizei ar karui
2026 m. spalio 6 d. · 7 min. skaitymo
Pirmosios 72 valandos po krizės pradžios yra laikas, kai informacijos trūksta, o sprendimų reikia daug. Būtent tada labiausiai padeda iš anksto apgalvotas planas: ką reiškia sirena, kur klausytis pranešimų, kur yra artimiausia priedanga, kada likti namuose ir kada išvykti, kaip susisiekti su šeima. Šiame straipsnyje visa tai sudėta į aiškią seką pagal Lietuvos civilinės saugos rekomendacijas. Daiktų sąrašą rasite straipsnyje „Kodėl kalbama apie 72 valandas ir ką per jas turi turėti šeima“, o konkrečius atsargų skaičius straipsnyje „Vanduo, maistas, šiluma ir šviesa be elektros: skaičiai 3 paroms“.
Sirena „Dėmesio visiems“ ir ką ji reiškia
Lietuvoje veikia vienas pagrindinis civilinės saugos įspėjamasis signalas „Dėmesio visiems“. Tai pulsuojantis, apie 3 minutes trunkantis sirenų kaukimas. Jis nereiškia konkretaus pavojaus. Jis reiškia vieną dalyką: nedelsiant įsijunkite radiją arba televizorių ir laukite pranešimo. Ne vėliau kaip per 3 minutes po signalo per LRT radiją ir televiziją paskelbiama, kas įvyko ir kaip elgtis.
Sirenos tikrinamos reguliariai, apie patikrinimus iš anksto pranešama žiniasklaidoje. Jei sirena kaukia ne skelbtu laiku, laikykite tai tikru signalu.
Kur gauti patikimą informaciją
Krizės metu pirmosiomis valandomis pasirodo daug prieštaringų pranešimų. Oficialūs kanalai yra trys:
- LRT. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija yra pagrindinis valstybės pranešimų perdavimo kanalas. Jei nėra elektros, pranešimus girdėsite per nešiojamą radiją su elementais. Užsirašykite LRT radijo dažnį savo mieste iš anksto.
- GPIS trumposios žinutės. Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema siunčia pranešimus tiesiai į mobiliuosius telefonus, esančius pavojaus zonoje. Žinutė ateina su garsiniu signalu, kurio neišjungia tylusis režimas. Jai nereikia jokios programėlės, bet telefonas turi būti įjungtas ir turėti ryšį.
- lt72.lt ir mobilioji programėlė LT72. Vidaus reikalų ministerijos platforma, kurioje skelbiamos rekomendacijos, aktuali informacija ir interaktyvus žemėlapis su priedangų, kolektyvinės apsaugos statinių, sirenų ir gyventojų surinkimo punktų vietomis.
Papildomi patikimi šaltiniai yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Krašto apsaugos ministerijos ir savivaldybių oficialios svetainės bei paskyros. Pagalbos numeris lieka tas pats: 112.
Priedangos ir kolektyvinės apsaugos statiniai
Lietuvoje skiriami du apsaugos lygiai. Priedanga yra patalpa arba statinys, kuriame galima trumpą laiką pasislėpti nuo tiesioginio pavojaus: skeveldrų, griūvančių konstrukcijų, sprogimo bangos. Tai gali būti daugiabučio rūsys, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, mokyklos ar prekybos centro požeminis aukštas. Prie įėjimo į patvirtintą priedangą kabo specialus ženklas su užrašu „Priedanga“. Kolektyvinės apsaugos statinys yra savivaldybės parinktas pastatas, kuriame evakuoti gyventojai gali būti apgyvendinti ilgesnį laiką: mokykla, sporto salė, kultūros centras.
Artimiausią priedangą susiraskite dabar, o ne tada, kai kauks sirena. Tai padaryti galima programėlėje LT72 arba savivaldybės svetainėje. Pasivaikščiokite iki jos su visa šeima ir pasižiūrėkite, kiek laiko tai užtrunka. Jei priedanga toliau nei 5–10 minučių kelio, apgalvokite, kuri namų patalpa saugiausia: rūsys arba apatinio aukšto vidinė patalpa be langų.
Kada likti namuose ir kada evakuotis
Pagrindinė taisyklė: nesprendžiate patys, o klausote oficialių nurodymų. Galimi du scenarijai.
Likti namuose rekomenduojama, kai pavojus yra ore, aplinkoje arba netoli, bet pats pastatas saugus: oro pavojus, cheminė tarša, radiologinė avarija, neramumai mieste. Tokiu atveju uždarykite langus ir duris, išjunkite vėdinimą, susirinkite vienoje vidinėje patalpoje, pasiimkite išvykimo krepšį ir radiją, laukite tolesnių nurodymų. Nebėkite į lauką pažiūrėti, kas vyksta.
Evakuotis reikia tada, kai tai paskelbia savivaldybė arba valstybės institucijos, arba kai pastatas tapo nesaugus: gaisras, apgadintos konstrukcijos, potvynis, artėjantys karo veiksmai. Evakuacijos pranešime nurodoma, iš kurios teritorijos išvykti, kur yra gyventojų surinkimo punktai ir kokiais keliais važiuoti. Prieš išeidami išjunkite elektrą, dujas ir vandenį, užrakinkite duris, paimkite išvykimo krepšius ir augintinius. Jei turite laisvos vietos automobilyje, pasiūlykite ją kaimynams be transporto.
Šeimos planas
Krizė retai užklumpa visus namuose. Vieni darbe, vaikai mokykloje, seneliai kitame mieste. Civilinės saugos specialistai pataria planą aptarti iš anksto ir užrašyti popieriuje, kad kiekvienas turėtų kopiją krepšyje. Plane turi būti:
- Dvi susitikimo vietos. Viena netoli namų, jei reikėtų greitai išeiti iš pastato. Kita toliau, kitoje miesto dalyje arba pas gimines, jei grįžti namo nebūtų galima.
- Ryšio taisyklės. Kam skambinate pirmam, jei nepavyksta susisiekti tiesiogiai. Dažnai lengviau pasiekti giminaitį kitame mieste, kuris tampa šeimos ryšio centru. Sutarkite naudoti trumpąsias žinutes, jos pasiekia adresatą ir tada, kai skambučiai nepavyksta.
- Kas pasiima vaikus. Konkretus žmogus ir atsarginis žmogus, jei pirmasis nepasiekiamas. Mokyklai ir darželiui iš anksto praneškite, kam leidžiama vaikus pasiimti.
- Kas rūpinasi vyresniais ir sergančiais artimaisiais. Jų vaistų ir dokumentų kopijos turėtų būti ir jūsų krepšyje.
- Kur yra krepšiai, dokumentai ir pinigai. Visi suaugę šeimos nariai turi žinoti tą vietą.
Planą bent kartą per metus pakartokite žodžiu, o su vaikais suvaidinkite kaip žaidimą.
Automobilis, dokumentai ir pinigai
Automobilis krizės metu yra ne tik transportas, bet ir šilumos bei energijos šaltinis telefonui. Laikykite baką ne mažiau nei pusiau pilną, o nerimo laikotarpiu pilną: degalinės be elektros neveikia. Automobilyje praverčia popierinis Lietuvos žemėlapis, nes navigacija be ryšio gali neveikti, taip pat antklodė, vanduo, žibintuvėlis ir įkroviklis.
Dokumentus laikykite vienoje neperšlampamoje pakuotėje: asmens dokumentai, vaikų gimimo liudijimai, nuosavybės ir draudimo dokumentai, receptų kopijos. Skaitmenines kopijas įrašykite į atmintuką. Grynųjų pinigų turėkite smulkiomis kupiūromis, tiek, kad užtektų trijų parų degalams, maistui ir nakvynei: dingus elektrai ar ryšiui atsiskaitymas kortele ir bankomatai neveikia.
Pagalba kaimynams
Pirmosiomis valandomis tarnybos nepasieks visų, todėl artimiausia pagalba yra kaimynai. Jau šiandien sužinokite, kas jūsų laiptinėje gyvena vienas, kam sunku vaikščioti, kas turi mažų vaikų. Krizės metu pasibelskite ir pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimą, ar turi vandens ir vaistų, ar reikia padėti nusileisti į priedangą. Vienas žmogus su radiju gali informuoti visą laiptinę.
Kaip neskleisti gandų
Krizės metu dezinformacija plinta greičiau nei oficialūs pranešimai, o jos tikslas dažnai yra sukelti paniką ir nepasitikėjimą institucijomis. Kelios paprastos taisyklės:
- Prieš persiųsdami žinutę paklauskite, kas jos šaltinis. Jei jo nėra arba tai nežinomas puslapis, nepersiųskite.
- Pasitikrinkite LRT, lt72.lt arba oficialiose institucijų paskyrose. Jei ten tylu, greičiausiai tai gandas.
- Nefotografuokite ir neskelbkite karinės technikos, tarnybų judėjimo ar pažeistų objektų vietų. Tai gali padėti priešininkui ir pakenkti gelbėtojams.
- Jei abejojate, geriau nutylėkite. Nepaskelbta netiesa niekam nepakenks.
Ką įsidėti patiems
Dalis daiktų, be kurių planas neveiks, yra asmeniniai, todėl į jokį paruoštą rinkinį jie neįeina:
- Vanduo. Apie 3 l žmogui parai buteliuose.
- Maistas. Ilgo galiojimo produktai, kurių nereikia virti, trims paroms.
- Dokumentai. Asmens dokumentai, jų kopijos, grynieji pinigai, užrašytas šeimos planas su telefono numeriais.
- Asmeniniai vaistai. Nuolat vartojami vaistai bent savaitei, akiniai, receptų kopijos.
- Vaikų reikmės. Sauskelnės, maistas, mėgstamas žaislas, kortelė su tėvų telefono numeriais vaiko kišenėje.
- Gyvūnų reikmės. Maistas, vanduo, pavadėlis, nešyklė, skiepų pasas.
Trumpa veiksmų seka
- Išgirdus sireną įsijunkite LRT radiją arba televizorių ir laukite pranešimo.
- Patikrinkite telefoną: ar atėjo GPIS žinutė, ar artimieji pasiekiami.
- Pagal nurodymus likite vidinėje patalpoje, eikite į priedangą arba ruoškitės evakuacijai.
- Pasiimkite išvykimo krepšius, dokumentus, pinigus, vaistus ir augintinius.
- Pasiteiraukite kaimynų, ar jiems reikia pagalbos.
- Dalykitės tik patikrinta informacija.
Jei norite, kad daiktinė dalis būtų sutvarkyta iš anksto, komplektuose „Bazinis“ ir „Pilnas“ jau sudėta kuprinė, miegmaišis, radijas, žibintuvėlis, vaistinėlė, higienos priemonės ir įrankiai, o vandenį, maistą, dokumentus ir vaistus įsidedate patys. Tiksli sudėtis pateikta parduotuvėje.
Taip pat verta perskaityti

Kodėl kalbama apie 72 valandas ir ką per jas turi turėti šeima
Iš kur kilo 72 valandų principas, kuo skiriasi atsargos namuose nuo išvykimo krepšio ir koks oficialus daiktų sąrašas rekomenduojamas kiekvienam šeimos nariui.

Vanduo, maistas, šiluma ir šviesa be elektros: skaičiai 3 paroms
Kiek vandens ir kalorijų reikia žmogui parai, kokie produktai tinka be virimo, kaip nesušalti bute be šildymo ir kiek elementų bei įkrovimo reikia trims paroms.